Ķsland hefur neitunarvald gagnvart EES

Er Ķsland naušbeygt, skv. EES-samningnum, til aš taka upp allar geršir ESB sem taldar eru falla undir EES-samninginn? Svariš viš žeirri spurningu er NEI, Ķsland žarf ekki aš taka upp allar slķkar geršir. Žetta er mikilvęgt aš hafa ķ huga, žvķ ķ umręšu į Ķslandi um ESB og EES hefur hinu gagnstęša oft veriš haldiš į lofti. Afleišing hefur oršiš sś aš opinber umręša um žį löggjöf ESB sem tekin er upp hér į landi ķ gegnum EES-samninginn hefur oft kafnaš ķ fęšingu, - ef aš viš höfum ekki möguleika til aš andęfa lagaflaumnum, af hverju žį aš eyša tķma ķ aš ręša upptöku einstakra gerša?

Ef ESB-gerš er talin EES-tęk skv. EES-samningnum og EES-rķki telur žaš andstętt hagsmunum sķnum aš taka geršina upp ķ innlend lög, žį koma til skošunar helst tvęr greinar EES-samningsins; gr 102 og gr 93. (Ķ žessum skrifum er stušst viš lögfręšilegt įlit sem lögfręšistofan ARNTZEN de BESCHE Advokatfirma AS vann fyrir Norsk Post- og Kommunikasjonsforbund įriš 2009.)

Viš höfum neitunarvaldiš...

Žaš er hin Sameiginlega EES-nefnd (sem ķ sitja fulltrśar EES-landanna og fulltrśar ESB) sem įkvešur hvort ESB-gerš er EES tęk. Ķ gr 102.2 segir: “Sameiginlega EES-nefndin skal meta į hvaša hluta višauka viš samning žennan žessi nżja löggjöf hefur bein įhrif.”

Samkvęmt 93. grein žurfa slķkar įkvaršarnir vera samžykktar af öllum ašilum til aš öšlast gildi.( Gr. 93.2. “Įkvaršanir sameiginlegu EES-nefndarinnar skulu teknar meš samkomulagi milli bandalagsins annars vegar og EFTA-rķkjanna, sem męla einum rómi, hins vegar.”)

Žetta žżšir aš hvert EES-land hefur rétt til aš neita aš taka upp tiltekna ESB-löggjöf. Og žį er veriš aš tala um löggjöf sem er EES-tęk, žvķ aušvitaš kemur ekki til įlita aš innleiša ESB-löggjöf sem ekki er EES-tęk. Žessi réttur er ķ reynd stašfestur ķ grein 102.3 žar sem segir aš “ (S)amningsašilar skulu gera sitt ķtrasta til aš komast aš samkomulagi um mįlefni sem samningur žessi tekur til. Sameiginlega EES-nefndin skal einkum gera sitt ķtrasta til aš finna lausn sem ašilar geta sętt sig viš žegar upp koma alvarleg vandamįl į svišum sem falla undir valdsviš löggjafans ķ EFTA-rķkjunum.” Žaš er meš öšrum oršum ekki gefiš, aš allir ašilar komist aš sameiginlegri nišurstöšu.

...og hverjar verša afleišingarnar?

Hverjar verša svo hugsanlegar afleišingar žess aš rķki neitar aš taka upp ESB-löggjöf ķ EES-samninginn? Afleišingarnar geta oršiš nokkrar, bęši pólitķskt og lögfręšilega. Lögfręšilegar afleišingar verša fyrstar žęr aš viškomandi land žarf ekki aš taka upp viškomandi tilskipun og žvķ ekki aš innleiša efni hennar ķ lög. Žaš žżšir aš borgarar og ašrir lögašilar ķ EES-rķkjunum geta ekki sótt lagalegan rétt meš tilvķsun ķ viškomandi tilskipun. Ašrar afleišingar varša svo hvaša refsiašgeršum, ef einhverjum, ESB getur hugsanlega beitt viškomandi land.

Afleišingarnar af žvķ aš land beiti neitunarvaldi sķnu mį lesa ķ grein 102.4. Ķ fyrsta lagi (gr.102.4) segir aš nefndin skuli reyna aš komast aš einhverju samkomulagi innan 6 mįnaša. Nįist ekki samkomulag į žvķ tķmabili, ž.e. aš viškomandi rķki er alvara meš aš taka ekki upp beina löggjöf ESB eša ašra efnislega samhljóša, “skal litiš svo į aš framkvęmd viškomandi hluta višaukans, sem įkvešinn er samkvęmt 2. mgr., sé frestaš til brįšabirgša nema sameiginlega EES-nefndin įkveši annaš. Frestun af žessu tagi gengur ķ gildi sex mįnušum eftir lok tķmabilsins...” (Gr. 102.5)

Neitun snertir ašeins viškomandi hluta EES-samningsins

Žetta žżšir aš sį hluti (višauki) EES-samningsins sem tengist žeirri tilskipun sem viškomandi rķki vill ekki taka upp, fellur śr gildi svo lengi sem viškomandi rķki tekur ekki upp tilskipunina. Žį vaknar spurningin um hvaša hluti EES-samningsins kann aš falla śr sambandi og hver tekur žį įkvöršun? Eins og įšur segir er žaš hlutverk Sameiginlegu EES-nefndarinnar, eša eins og segir ķ gr 102.2 “Sameiginlega EES-nefndin skal meta į hvaša hluta višauka viš samning žennan žessi nżja löggjöf hefur bein įhrif.” Įliti nefndarinnar mį svo skjóta til Evrópu- eša EFTA dómstólsins eftir atvikum.

Hin tķmabundna uppsögn samningins tekur ašeins til žess hluta EES-samningsins sem sś gerš sem viškomandi rķki neitar aš taka upp įhręrir (sjį EES 2(1) a ) og žvķ er ekki hęgt, į grundvelli greinar 102, aš segja öllum EES-samningnum eša öšrum hlutum hans. Žaš mį žvķ leiša aš žvķ rök, aš ašeins megi segja upp tķmabundiš žeim hluta EES-samningsins sem hin umdeilda tilskipun kemur ķ stašinn fyrir eša sem tekur breytingum vegna tilskipunarinnar.

Žetta žżšir, t.d. hvaš varšar neitun Noršmanna į aš taka upp žrišju póst-tilskipunina aš ašeins sį hluti EES-samningsins, sem snertir póstžjónustuna beint, višauki XI, d-hluti, hęttir aš hafa gildi ķ Noregi. Žaš žżddi aš Noregur vęri laust undan samręmdum reglum ESB į póstmarkaši, žvķ um leiš hęttu hinar tvęr eldri tilskipanir ESB um póstmarkašinn aš gilda. Stašan į norskum póstmarkaši yrši žį sambęrileg viš önnur sviš atvinnulķfsins sem ekki hafa gengist undir sérstaka ESB samręmingu į löggjöf, og aš grunnreglur EES-samningsins, žar meš tališ reglan um jafna mešferš, gilda įfram. Fyrir Norska póstinn žżšir žaš aš dótturfyrirtęki hans ķ Danmörku og Svķžjóš verša ekki fyrir įhrifum af uppsögn žessa hluta EES-samningsins. Lögfręšistofan ARNTZEN de BESCHE Advokatfirma AS telur einnig aš öšrum rķkjum ESB vęri ekki heimilt aš grķpa til “hefndarašgerša” žó svo aš ašgangi žeirra aš norska póstmarkašinum vęri hamlaš meš žessum hętti.

Aš žeirra mati gilda višbrögš sameiginlegu EES-nefndarinnar fyrir önnur rķki ESB; ESB talar meš einni röddu, einnig ķ tengslum viš erlend samskipti. Žaš gildir lķka um samskipti sambandsins viš EFTA-rķkin ķ gegnum EES-samninginn.

Hitt er svo annaš mįl aš eftir aš viš höfum tekiš upp löggjöf ESB ķ gegnum EES-samninginn, aš žį erum viš ofurseld žeim tślkunum sem EFTA-dómstóllinn eša Evrópudómstólinn kann aš finna upp į.

Fęlingarmįttur og lżšręši

Žaš er žvķ ekki svo aš Ķslendingar, fremur en Noršmenn, séu skuldbundnir til aš taka umyršalaust upp allar geršir ESB er varša innri markašinn og ašra žętti EES-samningsins. Žó hefur žaš lengi veriš viškvęšiš og jafnframt fylgt sögunni aš ef svo fęri aš Ķslendingar beittu “neitunarvaldi” gagnvart upptöku EES-gerša aš žį jafngilti žaš uppsögn į samningnum sjįlfum. Ķ žessu hefur óneitanlega falist allnokkur fęlingarmįttur. Žó er žetta višhorf er rangt. Afleišing žess, hefur hins vegar aš mķnu mati oršiš sś aš öll umręša um EES-samninginn og žį löggjöf sem viš höfum tekiš upp ķ kjölfariš hefur veriš drepin ķ dróma. Fjölmišlar hafa lengst af sżnt ESB og EES įkaflega lķtinn įhuga, hvort sem er ESB sem fyrirbęri eša žeirri löggjöf sem tekin hefur veriš upp į hverjum tķma. Įkaflega lķtiš hefur veriš fylgst meš störfum hinnar sameiginlegu EES-nefndar af fjölmišlum, eša meš fastanefnd EFTA, hvaš žį meš störfum hins nįnast óžekkta EES-rįšs. Rįšiš “skal taka stjórnmįlalegar įkvaršanir sem leiša til breytinga į samningnum”.

Embęttismenn og sérfręšingar meš skilgreiningavaldiš

Žaš er hlutverk hinnar sameiginlegu EES-nefndar aš įkvarša hvort ESB-löggjöf skuli taka upp ķ samręmi viš EES-samninginn og taka į įgreiningsmįlum er varša framkvęmd samnings. Sameiginlega nefndin hefur įsamt Fastanefndinni, sér til fulltingis nokkrar undirnefndir og vinnuhópa lęgra settra embęttismanna, sem flestar eru starfręktar af EFTA, sem vinna alla grunnvinnu fyrir Fastanefndina og Sameiginlegu nefndina. Žaš er ekki ętlunin hér aš fara nįkvęmlega ofan ķ stofnanastrśkturinn ķ kringum EES (sjį nįnar Handbók utanrķkisrįšuneytisins um EES, http://www.utanrikisraduneyti.is/samningar/ees/nr/436, heimasķšu EFTA http://efta.int/eea/eea-institutions.aspx og http://www.fjarmalaraduneyti.is/verkefni/althjodlegt_samstarf/nr/461 ), heldur einungis aš benda į hversu lokaš žetta ferli er innan veggja žessa stofnanakerfis. Litlir vinnuhópar į vegum EFTA og ESB vinna vinnuna, skilgreina hlutina, žašan er žeim vķsaš til efri laga kerfisins ķ Sameiginlegu nefndinni og Fastanefndinni og svo er eftir atvikum fjallaš um gerša hluti ķ stjórnkerfinu heima, eins og t.d. ķ samrįšshópi rįšuneytanna um EES. Žašan heyrist sjaldan gagnrżnin umręša eins og dęmin sanna, ekki frį embęttismönnum né rįšherrum. Į Alžingi tekur utanrķkismįlanefnd EES-mįl til umręšu, en sjaldan berast fréttir um įgreining žašan. Og žegar EES-mįl koma svo til atkvęša sįrasjaldan nokkur umręša, żtt er į hnappinn og mįliš afgreitt.

Fjölmišlarnir sofandi

Į žessu eru žó undantekningar, eins og žegar Ögmundur Jónasson, žįverandi heilbrigšisrįšherra, stöšvaši tķmabundiš framgang žjónustutilskipunarinnar og knśši ķ gegn ķ rķkisstjórn višbótarįlyktun sem vernda į hagsmuni almannažjónustunnar gagnvart tilskipuninni. Žjónustutilskipunin, sem er ein įhrifamesta tilskipun ESB ķ seinni tķš og olli gķfurlegu uppnįmi um alla Evrópu, nįši ekki eyrum fjölmišla hér į landi. Į įrunum 2004 til 2006 žegar tilskipunin var rędd ķ Evrópu voru ķslenskir fjölmišlar uppteknari viš aš męra ķslenska fjįrmįlafursta og ķ annarri naflaskošun um įgęti ķslensks efnahagslķfs. Nįnar veršur fjallaš um žjónustutilskipunina sjįlfa į nęstunni.

-phh


Śr EES-samningnum:

93. gr.

  1. Sameiginlegu EES-nefndina skipa fulltrśar samningsašila.

  2. Įkvaršanir sameiginlegu EES-nefndarinnar skulu teknar meš samkomulagi milli bandalagsins annars vegar og EFTA-rķkjanna, sem męla einum rómi, hins vegar.

102. gr.
1. Til aš tryggja réttaröryggi og einsleitni EES skal sameiginlega EES-nefndin taka įkvöršun um breytingu į višauka viš samning žennan eins fljótt og unnt er, eftir aš bandalagiš hefur samžykkt nżja samsvarandi löggjöf bandalagsins, meš žaš aš markmiši aš unnt sé aš beita samtķmis žeirri löggjöf og breytingunum į višaukunum viš samninginn. Bandalagiš skal ķ žessum tilgangi tilkynna öšrum samningsašilum ķ sameiginlegu EES-nefndinni eins fljótt og unnt er žegar žaš samžykkir réttarheimild um mįlefni sem fjallaš er um ķ samningi žessum.

2. Sameiginlega EES-nefndin skal meta į hvaša hluta višauka viš samning žennan žessi nżja löggjöf hefur bein įhrif.

3. Samningsašilar skulu gera sitt ķtrasta til aš komast aš samkomulagi um mįlefni sem samningur žessi tekur til.

Sameiginlega EES-nefndin skal einkum gera sitt ķtrasta til aš finna lausn sem ašilar geta sętt sig viš žegar upp koma alvarleg vandamįl į svišum sem falla undir valdsviš löggjafans ķ EFTA-rķkjunum.

4. Ef ekki er unnt aš komast aš samkomulagi um breytingar į višauka viš samning žennan, žrįtt fyrir beitingu undanfarandi mįlsgreinar, skal sameiginlega EES-nefndin kanna alla frekari möguleika į žvķ aš tryggja įframhaldandi góša framkvęmd samningsins og taka naušsynlegar įkvaršanir žar aš lśtandi, mešal annars aš višurkenna aš löggjöf sé sambęrileg. Taka veršur slķka įkvöršun eigi sķšar en viš lok sex mįnaša tķmabils, frį žvķ aš mįlinu er vķsaš til sameiginlegu EES-nefndarinnar, eša į gildistökudegi samsvarandi löggjafar bandalagsins ef sį dagur er sķšar.

5. Hafi sameiginlega EES-nefndin ekki tekiš įkvöršun um breytingu į višauka viš žennan samning viš lok frests sem settur er ķ 4. mgr. skal litiš svo į aš framkvęmd viškomandi hluta višaukans, sem įkvešinn er samkvęmt 2. mgr., sé frestaš til brįšabirgša nema sameiginlega EES-nefndin įkveši annaš. Frestun af žessu tagi gengur ķ gildi sex mįnušum eftir lok tķmabilsins sem um getur ķ 4. mgr., žó ekki fyrir žann dag er samsvarandi gerš EB kemur til framkvęmda ķ bandalaginu. Sameiginlega EES-nefndin skal įfram leitast viš aš koma į samkomulagi um lausn sem ašilar geta sętt sig viš svo aš draga megi frestunina til baka viš fyrsta tękifęri.

6. Ręša skal um raunhęfar afleišingar žeirrar frestunar sem um getur ķ 5. mgr. ķ sameiginlegu EES-nefndinni. Réttindi og skyldur sem einstaklingar og ašilar ķ atvinnurekstri hafa žegar įunniš sér meš samningi žessum skulu haldast 1). Samningsašilar skulu, eftir žvķ sem viš į, įkveša hvaša breytingar žurfi aš gera vegna frestunarinnar.

 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Gušmundur Įsgeirsson

Takk fyrir frįbęra samantekt.

Ég er nśna hlynntari EES-samningnum en įšur.

Og styrkist enn fremur ķ žeirri trś aš stašan batni ekkert meš inngöngu ķ ESB.

Gušmundur Įsgeirsson, 15.2.2012 kl. 03:30

2 Smįmynd: Valdimar Samśelsson

Ég segi sama og Gušmundur hér ofar. Žetta eru frįbęrar greinar og svara miklu og žikir manni skrķtiš hve viš erum lin ķ aš standa į móti allri žessari EES įreitni.  

Valdimar Samśelsson, 15.2.2012 kl. 11:14

3 Smįmynd: ESB og almannahagur

Takk fyrir athugasemdirnar Gušmundur og Valdimar. Žaš er um aš gera aš mjaka žessari umręšu įfram!

b.kv. Pįll

ESB og almannahagur, 15.2.2012 kl. 15:45

4 Smįmynd: Siguršur Žóršarson

Ég fer ę sjaldnar inn į Moggabloggiš til aš lesa mér til fróšleiks en greinarnar žķnar eru skemmtileg undantekning.

Siguršur Žóršarson, 15.2.2012 kl. 21:49

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband