Rüffert-dómurinn, lżšręšiš og lįgmarkslaun

Ķ skrifum hér į sķšunni hefur veriš leitast viš aš gera grein fyrir žvķ hvernig Evrópudómstóllinn og EFTA-dómstólinn ķ kjölfariš, hafa nżtt dómsmįl sem upp hafa komiš, til žess aš seilast inn į vinnumarkaši Evrópulandanna. Um leiš hafa śrskurširnir komiš ķ veg fyrir aš lżšręšislegar įkvaršanir stjórnvalda nįi fram aš ganga. Fjórfrelsiš hefur meš öšrum oršum forgang į ašra lagasetningu.

Einn hinna tķmamótandi dóma er svokallašur Rüffert-dómur sem kvešinn var upp af Evrópudómstólnum ķ aprķl 2008. Ķ dómnum er gripiš fram fyrir hendur stjórnvalda ķ Nešra-Saxlandi sem höfšu reynt aš koma ķ veg fyrir félagsleg undirboš ķ verkefnum į vegum hins opinbera. Rétt eins og ķ EFTA-dómnum gegn Ķslandi, véfengir dómstólinn skilgreiningar stjórnvalda į hvaš teljast lögleg/lögbundin lįgmarkslaun. Meš tślkun sinni į lögbundnum lįgmarkslaunum ķ skilningi tilskipunarinnar um śtsenda starfsmenn, kemur dómstólinn ķ veg fyrir aš stjórnvöld geti krafist žess aš verktakar sem starfa fyrir hiš opinbera, greiši umsamin lįgmarkslaun eins og žau gerast į vinnumarkaši hins opinbera. Žau lįgmarkslaun, nįi samkvęmt skilgreiningu, ekki til alls launamarkašar ķ Žżskalandi og žvķ eru žau ekki nothęf višmišun. Žaš er svo sem tilvķsun ķ žennan dóm, sem aš ESA er aš reyna aš knésetja stjórnvöld ķ Noregi og fį norsk stjórnvöld til aš brjóta ILO-samžykkt 94. Ég mun gera nįnari grein fyrir žvķ mįli ķ nęsta bloggi.

Ég endurbirti žvķ grein um Rüffert-dóminn sem ég ritaši sem alžjóšafulltrśi BSRB ķ aprķl 2008 og er aš finna į heimasķšu bandalagsins(http://www.bsrb.is/erlent/nr/1350/).  Žvķ er žó viš aš bęta, aš ķ ljósi reynslunnar og nišurstöšu EFTA-dómsins gegn ķslandi, er hreint ekki vķst hver vörn er ķ lögum nśmer 55 frį 1980, sem kveša į um aš laun og önnur starfskjör, sem ašildarsamtök vinnumarkašarins semja um, skulu vera lįgmarkskjör. Eins og dęmin frį sanna, žį er alls ekki vķst aš skilningur Evrópudómstólanna į hvaš teljist til launa eša lįgmarkslauna, samręmist skilningi višeigandi stjórnvalda heima fyrir. En hér kemur greinin:   

Evrópudómstóllinn heggur ķ sama knérunn

Śrskuršur Evrópudómstólsins (EJC) ķ svonefndu Rüffert-mįli er alvarlegt įfall fyrir verkalżšshreyfinguna ķ Evrópu og žaš mį jafnvel halda žvķ fram aš hann sé lżšręšinu įfall. Śrskuršurinn sem kvešinn var upp 3. aprķl 2008, snerist um hvort sambandslandinu Nešra-Saxlandi ķ Žżskalandi hafi veriš heimilt aš skilyrša samninga sķna viš verktaka og undirverktaka, žannig aš žeir greiddu sambęrileg laun og kjarasamningar į svęšinu kveša į um og žar tķškast. Dómstóllinn segir žessi skilyrši ólögleg žar sem žau stangist į viš tilskipun um śtsenda starfsmenn. Ķ staš žess aš snśa viš umdeildri tślkun sinni į tilskipunni um śtsenda starfsmenn ķ Laval-mįlinu, vķsar dómsnišurtašan įfram inn į sömu braut. Viršist dómstóllinn stašrįšinn ķ aš snśa viš upphaflegum skilningi į tilskipuninni um śtsenda starfsmenn, žar sem efnisrök fyrir tilskipuninni voru žau aš efling alžjóšlegra višskipta meš žjónustu krefšist sanngjarnar samkeppni og ašgerša sem tryggšu viršingu fyrir réttindum verkafólks. Nś segir dómstóllinn aš hlutverk tilskipunarinnar sé „einkum žaš aš auka frelsi til aš veita žjónustu."

Frelsi til aš veita žjónustu framar öllu

Viršist dómstóllinn stašrįšinn ķ aš festa ķ sessi tślkun sem setur fjórfrelsiš ķ fyrsta sęti, ž.e. réttinn til aš veita žjónustu sbr. gr. 49. grein stofnsįttmįla Evrópusambandsins um frjįls žjónustuvišskipti. Nś er žetta frelsi tślkaš į žį lund aš verkalżšsfélög hafa ekki rétt til aš grķpa til ašgerša til aš verja umsamin lįgmarkskjör (eins og geršist ķ Laval - mįlinu), og nś bętist žaš viš aš lżšręšislega kjörin stjórnvöld megi ekki taka um žaš įkvöršun aš hafa beri hlišsjón af kjarasamningum verkalżšsfélaga viš śtboš og samninga. Žį gerir dómurinn aš engu įkvęši tilskipana į borš viš žį sem gildir um opinber innkaup frį 2004 en sś tilskipun veitir opinberum ašilum svigrśm til aš skilyrša samninga meš żmsum hętti. Enn skal žess getiš aš dómurinn viršir aš vettugi eina af meginreglum Evrópusambandsins, nįlęgšarregluna, sem byggir į žvķ aš įkvaršanir eigi aš taka ķ héraši, nema žęr varši heildarhagsmuni Evrópusambandins.

Ólöglegt aš virša kjarasamninga

Mįlsatvik eru nįnar žau aš Nešra-Saxland, eitt af sambandslöndum eša hérušum Žżskalands, gerir samning viš byggingaverktakafyrirtękiš Objekt und Bauregie GmbH um aš reisa fangelsi. Ķ lögum Nešra-Saxlands um opinber innkaup er tekiš fram aš óheimilt sé aš gera verksamninga viš verktaka eša undirverkataka sem ekki taki miš af gildandi kjarasamningum į svęšinu, aš višlögšum sektum og tók umręddur samningur miš af žeim lögum. Objekt und Bauregie GmbH ręšur hins vegar pólskan undirverktaka sem greiddi ašeins 46.57% af umsömdum lįgmarkslaunum. Nešra-Saxland sagši žį upp samningnum og fór ķ mįl fyrir hérašsdómstóli og krafšist aš verktakar greiddu sektir. Hérašsdómstóllinn var hins vegar ekki viss ķ sinni sök og sendi žvķ fyrirspurn til Evrópudómsstólsins um hvort frelsiš til aš veita žjónustu śtiloki aš opinber ašili beiti framangreindum skilyršum hvaš varšar skķrskotun til gildandi kjarasamninga į svęšinu. (Hér er um svipaš ferli aš ręša og įtti sér staš ķ Laval mįlinu, ž.e. dómstólar heima fyrir veigra sér viš aš kveša upp dóma, en vķsa spurningum žess ķ staš til Evrópudómsstólsins.)

Evrópudómstóllinn kemst sķšan aš žeirri nišurstöšu aš sett skilyrši séu ķ žessu tilfelli ekki samrżmanleg tilskipuninni um śtsenda starfsmenn. Ķ Žżskalandi sé viš lżši heildarkjarasamningar į byggingamarkaši og žar séu tilskilin įkvešin lįgmarkslaun, en ekki sé hęgt aš lķta į kjarasamninginn ķ Nešra-Saxlandi sem įkvaršandi gagnvart įkvęšum tilskipunar um śtsenda starfsmenn. Žar aš auki, segir dómurinn, aš lög Nešra-Saxlands um aš verktakar skuli greiša samkvęmt kjarasamningum, gildi ašeins um hluta vinnumarkašarins og taki einvöršungu til opinberra samninga. Žar af leišandi séu lög Nešra-Saxlands ekki samręmanleg įkvęšum tilskipunar um śtsenda starfsmenn. Dómurinn telur m.ö.o. aš kjarasamningsbundna vernd į žessu svęši megi lķta į sem samkeppnishömlur og žar sem kjarasamningarnir įskilji laun sem eru hęrri en tilgreind lįgmarkslaun ķ žżskum heildarkjarasamningum, réttlęti žaš ekki aš hömlur veriš settar į frelsi til aš veita žjónustu milli landa. Umręddir kjarasamningar hafi ekki veriš sérstaklega stašfestir sem almennt višmiš fyrir žżskan vinnumarkaš meš tilvķsun ķ tilskipun um śtsenda starfsmenn.

Kjarasamningar višskiptahindrun

Dómurinn heggur žvķ ķ sama knérunn og Laval-dómurinn og stašfestir aš ekki sé unnt aš knżja erlenda verktaka til aš greiša meira en sem sannanlega teljist "lįgmarkslaun" skv. tilskipun um śtsenda starfsmenn og samkvęmt žvķ sem hér hefur veriš rakiš er beiting hennar skilgreind į mjög takmarkandi vķsu. Ķ Svķžjóš/Laval dómnum sagši dómstólinn aš skżr įkvęši um lįgmarkslaun skorti og žvķ vęri ekki hęgt aš ętlast til aš erlend fyrirtęki vissu hvaš vęru umsamin lįgmarkslaun og žvķ ętti tilskipun um śtsenda starfsmenn ekki viš. (Žrįtt fyrir aš sęnsku verkalżšsfélögin bönkušu óumbešin upp į og geršu žeim skżra grein fyrir hvaš teldust lįgmarkslaun į svęšinu.)

Ķ Rüffert-mįlinu er einu af 16 sambandslöndum Žżskalands meinaš aš setja lög sem eiga aš tryggja sérstaklega aš fariš sé eftir kjarsamningum og komiš sé ķ veg fyrir félagsleg undirboš.

Hér eru lög sambandsrķkis ekki talin nęgilega skżr og telur Evrópudómstóllinn žvķ rétt aš ganga ķ berhögg viš žau. Ķ bįšum tilfellum er litiš framhjį gildandi kjarasamningum og vilja stjórnvalda. Ķ Rüffert mįlinum lķtur Evrópudómstóllinn enn fremur framhjį tilskipun um opinber innkaup sem heimilar yfirvöldum aš setja viss skilyrši viš gerš og śthlutun opinberra samninga.

Eru hér komiš fram aš varnašarorš żmissa gagnrżnenda ESB og žess aš lįta dómstólinn śrskurša um framvindu į vinnumarkaši hafa įtt viš rök aš styšjast. Svo er komiš aš löglega geršir kjarasamningar eru undir vissum tilfellum taldir til višskiptahindrana fyrir fyrirtęki. Telur verkalżšshreyfingin aš meš žessum dómi sé jafnvel veitt leyfi til félagslegra undirboša.

Upprunalandsreglan ķ gegnum bakdyrnar?

Evrópsk verkalżšshreyfing telur aš žessi dómur sé mjög varasamur og veiki óhjįkvęmilega stöšu verkalżšshreyfingarinnar og grafi undan įvinningum hennar frį fyrri tķš.

Svo viršist sem Evrópudómstóllinn hafi fundiš hjįleiš til aš koma įkvęšum "upprunalandsreglunnar" umdeildu ķ gildi žvķ nś er žaš talin samkeppnishindrun aš erlend fyrirtęki sem flytja starfsmenn milli landa undir regnhlķf frelsis meš žjónustu, žurfi aš greiša aš fullu eftir kjarasamningum gistilandsins. Meš hlišsjón af tilskipuninni um śtsenda starfsmenn, mį ašeins krefjast žess aš erlendu fyrirtękin greiši starfsmönnum sķnum tilskilin lįgmarkslaun og žarf žaš višmiš aš vera uppfyllt meš formlega réttum hętti, eigi lįgmarksverndarįkvęši tilskipunarinnar til aš teljast gilt. Gildir žaš um žį opinberu ašila sem vilja nżta sér įkvęši um opinber innkaup og verkalżšshreyfinguna, sem mį semja um laun heima fyrir, en samkvęmt dómnum eru erlend fyrirtęki undanskilin įkvęšum žeirra kjarasamninga umfram žaš sem sannanlega eru lįgmarkslaun. Žvķ mį segja aš Evrópudómstóllinn hafi snśiš viš tślkuninni į tilskipun um śtsenda starfsmenn; ķ staš žess aš tryggja starfsmönnum lįgmarkskjör žį eru umrędd lįgmarkskjör farin aš virka sem hįmarkslaun fyrir ašsenda starfsmenn.Verkalżšshreyfingunni er nś meinaš aš berjast fyrir hönd ašsendra starfsmanna fyrir launum sem eru ķ takt viš gildandi kjarasamninga į svęšinu, séu žeir umfram skilgreint lįgmark.

Į Ķslandi hefur veriš įlitiš aš ķslenskur vinnumarkašur sé ekki ķ hęttu aš fį į sig įlķka dóma. Lög nśmer 55 frį 1980 kveša į um aš laun og önnur starfskjör, sem ašildarsamtök vinnumarkašarins semja um, skulu vera lįgmarkskjör, óhįš kyni, žjóšerni eša rįšningartķma fyrir alla launamenn ķ viškomandi starfsgrein į svęši žvķ er samningurinn tekur til. Samningar einstakra launamanna og atvinnurekenda um lakari kjör en hinir almennu kjarasamningar įkveša skulu ógildir.

(Sjį dómsnišurstöšu Evrópudómstólsins hér: http://curia.europa.eu/jurisp/cgi-bin/form.pl?lang=EN&Submit=rechercher&numaff=C-346/06 )

(Sjį višbrögš ETUC viš dómnum: http://www.etuc.org/a/4830 )

Sjį upphaflega grein į heimasķšu BSRB: http://www.bsrb.is/erlent/nr/1350/


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 identicon

Sęll,

ég er ašeins aš velta žessu fyrir mér.

Er žį ekki žannig aš lįgmarkslaun gistilands eru gildandi?  Žaš eru žau laun sem eru lögbundin lįgmarkslaun ķ landinu?

Ef lög nśmer 55 frį 1980 segja aš kjarasamningar segi til um hvaš lįgmarkslaun eru, eru žaš žį ekki gildandi lįgmarkslaun gistilands og žaš žurfi aš greiša žau?

Į žessari heimasķšu frį Žżskalandi er skżrt frį žvķ hver lögbundin lįgmarkslaun sem gistiland:

http://www.weisser-legal.eu/page.php?p=29 

Ef lög 55/1980 eru ķ gildi, er žį eitthvaš aš óttast hér į landi?  Ef jį, žį hvaš? 

Stefįn (IP-tala skrįš) 19.1.2012 kl. 15:45

2 Smįmynd: ESB og almannahagur

Sęll Stefįn og takk fyrir innlitiš!

Žaš er rétt aš um žetta atriši hafa veriš skiptar skošanir; hvaš teljast vera "lögleg" lįgmarkslaun ķ landinu? Samkvęmt ESB eru "lögleg" lįgmarkslaun annaš hvort žau lįgmarkslaun sem kunna aš vera tilgreind ķ lögum landsins, eša žį lįgmarkslaun sem eru ķ gildi samkvęmt heildstęšum mišlęgum kjarasamningum sem taka til alls landsins og öllum launagreišendur ķ žeirri atvinnustarfsemi sem kjarasamningurinn tekur til, skuli greiša eftir.

Mašur skyldi žvķ fyrirfram ętla aš meš tilvķsun ķ lög 55/1980, viš innleišingu tilskipunarinnar um śtsenda starfsmenn, vęri ljóst aš "lįgmarkslaun" samkvęmt kjarasamningi vęru hiš gilda višmiš. Žaš sést hins vegar į dómi EFTA-dómstólsins vegna laganna  nr. 45 27. mars “um réttindi og skyldur erlendra fyrirtękja sem senda starfsmenn tķmabundiš til Ķslands og starfskjör starfsmanna žeirra”, aš skilningur dómstólsins og ķslenskra stjórnvalda į žvķ hvaš teldist til "lįgmarkslauna", fór ekki saman. Ķslensk stjórvöld töldu aš réttur til veikindadaga teldist til "lįgmarkslauna", dómstólinn var ósammįla. Žaš eru žvķ óneitanlega óvissuatriši žegar kemur aš tślkunum dómstólsins ķ hugsanlegum dómsmįlum ķ framtķšinni. (Įn allrar frekari įbyrgšar gęti mašur t.d. leyft sér aš velta vöngum yfir hvort lęgstu skrįšir launataxtar į Ķslandi, (sem lengi voru taxtar sem enginn var į) vęru gildir launataxtar samkvęmt EFTA-dómstólnum, eša žeir lęgstu taxtar sem sannarlega er greitt samkvęmt.)  

Stjórnvöld ķ Nešra Saxlandi, sem telur um 8 milljónir ķbśa, töldu aš žau gętu sett verktökum sem unnu fyrir opinbera ķ hérašinu, skilyrši um greiša aš lįgmarki laun sem vęru til samręmis viš žau lįgmarkslaun sem kjarasamningar į svęšinu (Nešra-Saxlandi) segšu til um.  Žau hefšu til žess stjórnskipulegan rétt. Evrópudómstóllinn var ekki sammįla, žar sem til vęru lögbundin (og lęgri) lįgmarkslaun sem nęšu til alls Žżskalands, žaš vęru hin réttu lįgmarksvišmiš. Aš auki taldi dómstólinn aš žar sem opinber yfirvöld sem geršu samninga viš verktaka, gętu ešli mįlsins, ašeins vķsaš til hins opinbera launamarkašar. Hann nęši žvķ ekki til alls launamarkašar ķ Žżskalandi. Žvķ viršist dómurinn hafa girt fyrir žaš, (amk ķ Žżskalandi), aš yfirvöld geti sett kröfur til verktaka um lįgmarkslaun eins og žau gerast į hinum opinbera vinnumarkaši, nema aš žau séu lögbundin sem lįgmarkslaun į viškomandi vinnumarkaši ķ landinu öllu.

Évrópudómstólinn hefur haft lag į aš koma stjórnvöldum į óvart!

ESB og almannahagur, 19.1.2012 kl. 16:49

3 identicon

Žakka žér innilega fyrir svariš.

Stefįn (IP-tala skrįš) 19.1.2012 kl. 17:12

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband